Saulėlydis – Eivinas Streikus

Eivinas Streikus

Muzika, žalios arbatos gurkšnis, atokvėpis, vėl muzika. Paimu teptuką, dar vienas gurkšnis. Rytas prasideda miestui, nelyg nerangiam milžinui vartantis nuo šono ant šono, žiemos metu mėgstančiam taip skaniai patraukti šilumos tinklų kaminus. Potepiai lėtai gulasi ant drobės ir iš sąmonės gelmių krenta vaizdiniai įgaunantys keisčiausias formas. Vis dar būdraudamas stoviu šalia savo darbų ir pasinėręs mintyse galvoju, kad būtų nesąžininga visus nuopelnus prisiimti sau. Domėjimasis mitologija, demonologija, filosofija, psichologija, simbolika tam turėjo didelės įtakos.  Dažnai pats jaučiu tos įtakos veiką ir keistą trauką. Pabaigiu arbatą, mintyse pasineriu į Zdiszlawo Beksinskio, Gojos, Hieronymo Boscho ar Aleksejaus Cvelovo darbus. Suvokdamas gyvenimo cikliškumą ir laiko tėkmės greitį nesistengiu daryti „crem de la crem“... Gyvenimas persmelktas tragedijos, liūdesio, nesibaigiančios agonijos su žiupsneliu gėrio ir vilties. Baigiu paveikslą stambiais potepiais, matau kaip daže išmirkytas teptukas nori greičiau pabaigti savo „purviną“ darbą ir eiti pailsėti. Alegorija į anapusinį pasaulį yra mano ir mano domėjimosi sferų bendras vaikas. Tai nėra ir nebus gražūs, švelnūs, spalvoti darbai. Tai kita, mistinė, tolimai artima nesuvokiama pusė. Manau tai teisinga.