Šaligatvis – Lina Audronytė

Kasdien minamas senas šaligatvis, jo ištrupėję, suskeldėję plytelės, ant kurių telkšančios balos žybsi pavasario saulėje. Tam tikra prasme ši pastelė - bandymas pasisavinti Čiurlionio "Pavasario motyvo" (1907 m.) debesėlius. Šaligatvio plytelės suvokiamos kaip žemiškas ir praktiškas objektas, miesto kasdienybės dalis, susijusi su žmogaus gyvenimo struktūromis ir socialiniais santykiais. Jos, nors ir šiek tiek pametę savo kontūrus, turi aiškiai apibrėžtą struktūrą, tuo tarpu dangus – begalinė erdvė, nesibaigiančios galimybes ir laisvė.
Šaligatvio ryšys su dangumi yra panašus į kasdienio gyvenimo jungtį su aukštesniais, abstrakčiais idealais, šaligatvis yra kelionė, procesas, tarsi tiltelis, vedantis į dangų - nerealizuotas svajones ir viltis.
Pilkų tonų kosmose pakylam virš realybės.
Lietuviškas svajingumo ir poezijos troškimas, pakylėti Čiurlionio pasauliai ir stebukliniai vaizdai man visada buvo ir lieka artimi. Lietaus balutės ir skaidri pavasario šviesa, pastelės lengvumas, tai mano dialogas su šiuo menininku.