Vandenis – Jurgita Rancevienė

Jurgita Rancevienė

2018 metais Lietuvos kultūros ministerijos Jurgitai Rancevienei suteiktas profesionalaus meno kūrėjo statusas. 2019 metais Pasaulio kultūros kongresas menininkei įteikė sidabro ir bronzos medalio apdovanojimą Tokyo metropoliteno meno muziejuje – 21 – oje tapybos bei kaligrafijos parodoje. ArtVilnius 2022-2023 /,,Antakalnio" galerija. 2023 metais mano kūrinys: ,,Zoomorfinis portretas" 50/50 cm. Akrilas/sukurtas 2021 m. priklauso Vinicos meno muziejaus kolekcijai ir saugomas muziejaus - Regional Art museum of Vinnytsia fonduose. 2023 meno rezidencija, kurtos miško Instaliacijos ,,Gamta ir kultūra" galerijoje, ,,Motina Žemė" performansas su kaukėmis. 2022 tarptautinio pleneras, performansas, objektai tapyba - ,,Lukenskų namuose", kuratorius Česlovas Lukenskas. 2023 Foto/tapybos/performanso projektas GAIA meno rezidencijoje #KenaArtCamp. Dailininkės kūriniai buvo eksponuojami Europos Taryboje (Strasbūras 2023 10). Tarptautinėse meno parodose Japonijoje, Italijoje, Indijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, JAV, Anglijoje, Armėnijoje, Vokietijoje, Niujorke. Vienas iš naujausių menininkės projektų – itin svarbus Lietuviškame kultūros lauke – jos sukurtas nepriklausomas meno portalas „Mėlynas Šuo“, skirtas meno bei kultūros įvykių apžvalgai ir kritikai. J. Rancevienė taip pat ir parodų, simpoziumų kuratorė-organizatorė. Straipsniai apie dailininkės kūrybą ir veiklą: J. Rancevienės tapyba – aktuali archaika siurrealizmo kalba. Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją. Europos Tarybos rūmuose – mitiniai lietuvių menininkų poros kūriniai. J. Rancevienės tapybos paroda „GAIA“: sugrąžinta deivė Dvišalis projektas „Skirtingi, bet vieningi“ (Youtube) J.Rancevienės paroda „Atvirkštinis pasaulis. Mitų metamorfozės“: iš regimybės – į neregimybę. Žmonės susikuria problemas, kad turėtų ką veikti. Kūrėjo laimė – tai žmogaus branda, kai nebemeluoji sau ir aplinkiniams. Menų ir kultūros platforma "Mėlynas šuo". Tarptautinis meno simpoziumas "Mėlynas Šuo". Miško misterijos – instaliacijos „Gamta ir kultūra" prie Labanoro.